YATO YT-73126, Оригинальное руководство пользователя

Страница: 35 / 88

O R I G I N A L I I N S T R U K C I J A
35
LT
b ū du. Tai pavyzdžiui leidžia apibr ė žti nuotol į , kok į reikia į veikti art ė jant arba nutolstant nuo matuojamo paviršiaus.
Paleisti į rengin į nuspaudžiant ir prilaikant nuspaustoje b ū kl ė je nuolatinio matavimo mygtuk ą per maždaug 2 sekundes.
Į renginys bus perjungtas į nuolatinio matavimo režim ą . To pasekm ė je vaizduoklyje išsišvies simboliai „MIN“ bei „MAX“.
Tolima č iui kei č iant pozicij ą matavimo rezultatai yra nuosekliai rodomi vaizduoklyje. Tolimatis automatiškai registruoja
atmintyje mažiausi ą ir didžiausi ą išmatuot ą nuotol į ir parodo juos vaizduoklyje.
D Ė MESIO! Pernelyg greito tolima č io pozicijos keitimosi pasekm ė je rodomas rezultatas gali b ū ti klaidingas. Išsišvietus
vaizduoklyje komunikatui „Error“, reikia sumažinti tolima č io pozicijos keitimo greit į . Gr į žimo į pavien į matavim ą tikslu
reikia nuspausti nuolatinio matavimo jungiklio mygtuk ą .
Paviršiaus matavimas (III)
D Ė MESIO! Paviršiaus matavimas apsiriboja tik vieno sta č iakampio vienu metu matavimu. Kitokio pavidalo paviršius
reikia padalyti į sta č iakampius, po to išmatuoti atskirai kiekvieno iš j ų paviršius ir galiausiai j ų matavimo rezultatus
susumuoti.
Į rengin į paleisti ir nuspaudžiant matavimo baz ė s mygtuk ą pasirinkti iš kokios vietos nuotolis bus matuojamas. „Menu“
mygtuku pasirinkti sta č iakampio simboliu pažym ė to paviršiaus matavim ą . Vaizduoklyje bus matomas matavimo sim-
bolis su pulsuojan č iu kraštu, kurio ilgis bus matuojamas. Šio ilgio matavim ą atlikti taip kaip pavienio matavimo atveju,
o po to išmatuoti antr ą j į ilg į . Nuotolio matavimas bus matomas ankstesnio matavimo rezultato lauke, o apskai č iuotas
paviršiaus plotas bus matomas paskutinio matavimo rezultato lauke.
Trumpas jungiklio nuspaudimas panaikina paskutin į išmatuot ą nuotol į , o pakartotinas jungiklio nuspaudimas panaikina
prieš tai išmatuot ą nuotol į .
Kubat ū ros matavimas (IV)
D Ė MESIO! Vienu metu yra galimas tik vieno sta č iakampio gretasienio paviršiaus matavimas. Kitokio pavidalo ertm ę
reikia padalyti į sta č iakampius gretasienius, po to išmatuoti atskirai kiekvieno iš j ų kubat ū r ą ir galiausiai j ų matavimo
rezultatus susumuoti.
Į rengin į paleisti ir nuspaudžiant matavimo baz ė s mygtuk ą pasirinkti iš kokios vietos nuotolis bus matuojamas. „Menu“
mygtuku pasirinkti sta č iakampio gretasienio simboliu pažym ė to paviršiaus matavim ą . Vaizduoklyje bus matomas mata-
vimo simbolis su pulsuojan č iu kraštu, kurio ilgis bus matuojamas. Šio ilgio matavim ą atlikti taip kaip pavienio matavimo
atveju, o po to išmatuoti antr ą j į ir tre č i ą j į ilg į . Nuotolio matavimas bus matomas prieš tai atlikto matavimo rezultato
lauke, o apskai č iuota kubat ū ra bus matoma paskutinio matavimo rezultato lauke.
Trumpas jungiklio nuspaudimas panaikina paskutin į išmatuot ą nuotol į , o pakartotinas jungiklio nuspaudimas panaikina
prieš tai išmatuot ą nuotol į .
Tarpinis matavimas
Šis nuotolio matavimo b ū das yra taikomas tuo atveju, kai tiesioginis matavimas n ė ra galimas, pavyzdžiui, kada lazerio
spindulio kelyje yra kli ū tys. Matavim ą galima panaudoti aukš č io matavimui, kai n ė ra tiesiogin ė s prieigos prie matuoja-
mo paviršiaus. Kadangi matavimo rezultatas priklauso nuo apskai č iavim ų padaryt ų tarpiniu b ū du išmatuot ų nuotoli ų
pagrindu, tokio matavimo rezultatas bus visada apsunkintas didesne klaida negu tiesioginis matavimas. B ū tina kaip
galint tiksliau atlikti pavieni ų tarpini ų nuotoli ų matavimus, kadangi tai užtikrins mažesn ę tarpinio matavimo rezultato kla-
id ą . Tarpini ų matavim ų atveju rekomenduojama į taisyti tolimat į stove bei nustatyti matavimo baz ę stovo angos ašyje.
Tarpinis matavimas sta č iojo trikampio pagalba (V)
Į rengin į paleisti ir nuspaudžiant matavimo baz ė s mygtuk ą pasirinkti iš kokios vietos nuotolis bus matuojamas. „Menu“
mygtuku pasirinkti sta č iojo trikampio simboliu pažym ė to paviršiaus matavim ą . Vaizduoklyje bus matomas matavimo
simbolis su pulsuojan č iu kraštu, kurio ilgis bus matuojamas. Šio ilgio matavim ą atlikti taip kaip pavienio matavimo
atveju, o po to išmatuoti antr ą j į nuotol į . Nuotolio matavimas bus matomas prieš tai atlikto matavimo rezultato lauke, o
Pitagoro teoremos pagrindu apskai č iuotas nuotolis bus matomas paskutinio matavimo rezultato lauke.
D Ė MESIO! Pirmas išmatuotas nuotolis turi b ū ti didesnis už antr ą j į . Priešingu atveju matavimo rezultatas bus klaidin-
gas.